karijolas

×karijõlas sm. (2) 1. Pn, Ssk ratai aukštomis gardimis šienui, javams vežti; plg. 1 karai: Bepigu jam su karijõlais: nei vežimas veržt, nei kartė rišt Rm. Didžiulius karijolus šieno parvežė Pg. Smulkų šieną veža su karijolais Rm. Krauk šieną į karijolą Šd. Truputį per retai lazdas karijolui pastatei Rm. 2. tokios karvių ėdžios: Mat karvės sulipo į karijõlą! Pc. Jau ir pas mus pritaisė karvėm karijolus Št.